Nugaros skausmas: gydymas, priežastys ir savybės

Nugaros skausmas yra didelės grupės ligų ir patologinių būklių, turinčių panašių pasireiškimų, simptomas ir viena iš aktualiausių šiuolaikinės sveikatos priežiūros problemų, o nugaros skausmų gydymas nėra lengva užduotis.

Nors skausmo sindromas gali pasireikšti bet kurioje stuburo dalyje, dažniausia lokalizacija yra apatinė nugaros dalis – tyrėjų teigimu, apatinės nugaros dalies skausmų paplitimas tarp suaugusių gyventojų siekia 76 proc.

Remiantis statistika, per 1 metus apie 80% žmonių skundžiasi bent vienu skausmo priepuoliu apatinėje nugaros dalyje, o per ateinančius 12 mėnesių skausmo sindromas atsinaujina 75%.

Skausmo sindromo tipai ir pasireiškimai

Priklausomai nuo paveikto nugaros segmento, skausmo sindromas skirstomas į kaklo, vidurinės nugaros dalies (krūtinės skausmas), apatinės nugaros dalies (juosmens skausmas) arba kokcidiniją (skausmas uodegikaulio ar kryžkaulio srityje).

Remiantis tyrimo, kuriame dalyvavo 46 tūkstančiai savanorių iš kelių Europos šalių, išvadomis, lėtinis skausmas įvairiose stuburo dalyse būdingas 24% gyventojų, juosmens srityje - 18%, o kaklo skausmas pasireiškia 8% gyventojų. gyventojų.
Skausmas trunka ūmus – trunka iki 12 savaičių arba lėtinis – ilgiau nei 12 savaičių.

Skausmas gali būti nuobodus arba šaudantis, kartais yra deginimo ir dilgčiojimo pojūtis. Kai kurių ligų simptomai taip pat apima rankas ir rankas, kojas ar pėdas, priklausomai nuo stuburo pažeidimo lygio. Viršutinių ir apatinių galūnių tirpimas ar silpnumas yra dar vienas lydinčių nugaros skausmo pasireiškimų variantas. Kai kuriems pacientams, sergantiems stuburo skausmo sindromu, taip pat pastebimas kai kurių judesių diapazono apribojimas arba padidėjęs skausmas esant tam tikra kūno padėtis.

Nugaros skausmas: kodėl taip atsitinka?

Ištyrus ne visada galima nustatyti tiesioginę nugaros skausmo priežastį, tokiu atveju skausmas vadinamas „nespecifiniu" arba „mechaniniu". Tokių skausmų priežastis yra patologiniai raumenų ir kaulų sistemos pokyčiai, tačiau kaklo, krūtinės ląstos, juosmens ir kryžmens nervų šaknelių pažeidimai bei specifinės stuburo ligos nepastebimos – toks skausmo sindromo porūšis pasireiškia 98 proc. Antrinis skausmas pagrindinės ligos fone yra apie 2% atvejų.

Nespecifinis nugaros skausmas turi šias savybes:

• linkęs gerėti arba blogėti priklausomai nuo kūno padėties – pavyzdžiui, pacientas gali geriau jaustis sėdėdamas ar gulėdamas;
• skausmą dažnai sustiprina judėjimas;
• priepuolis gali išsivystyti staiga arba palaipsniui didėti;
• kartais nugaros skausmas atsiranda dėl prastos laikysenos ar nepatogaus kėlimo, tačiau dažnai atsiranda be jokios aiškios priežasties;
• gali atsirasti dėl nedidelio sužalojimo, pvz. , raiščių ar raumenų patempimo;
• gali atsirasti po streso ar pervargimo ir paprastai pradeda gerėti per kelias savaites.

Rizikos veiksniai, galintys sukelti nespecifinį nugaros skausmą:

• sunkus fizinis darbas;
• dažnas kūno lenkimas ir pakreipimas;
• kelti svorius, ypač iš netinkamos padėties;
• pasyvus gyvenimo būdas;
• pramoninis poveikis, pavyzdžiui, vibracija;
• nėštumas;
• su amžiumi susiję raumenų ir kaulų sistemos pokyčiai.

Ūmus skausmas turi fiziologinę reikšmę, nes rodo ūmią nepalankaus veiksnio įtaką.

Dažniausios ūminio nugaros skausmo priežastys:

• įvairių stuburo struktūrų traumos;
• spondilolistezė - slankstelių poslinkis vienas kito atžvilgiu;
• išialgija - sėdimojo nervo (ilgiausio ir plačiausio žmogaus kūno nervo), kuris eina nuo apatinės nugaros iki pėdų, uždegimas
• cauda equina sindromas – nervinių skaidulų suspaudimas apatinėje stuburo kanalo dalyje;
• tarpšonkaulinė neuralgija – sukelta dėl tarpšonkaulinių nervų nervų šaknelių suspaudimo ar sudirginimo;

Svarbu atsiminti, kad ūmus skausmas signalizuoja apie sutrikimo pradžią, o lėtinis skausmas fiksuoja šį patologinį poveikį ir primena besiformuojantį sutrikimą.

Sąlygos, kurios gali sukelti lėtinį nugaros skausmą, yra šios:

• tarpslankstelinio disko poslinkis arba prolapsas;
• autoimuninės sąnarių ligos, tokios kaip ankilozuojantis spondilitas (stuburo sąnarių patinimas);
• radikulopatija – nervų, einančių iš nugaros smegenų į raumenis ir sąnarius, uždegimas ir degeneracija;
• įvairios kilmės stuburo sąnarių artritas ir artrozė.

Daug rečiau nugaros skausmas gali būti rimtesnių ligų, tokių kaip:

• infekcinis procesas (pavyzdžiui, meningitas, tuberkuliozė);
• vidaus organų ligos (pilvo aortos aneurizma arba ginekologinė patologija);
• metastazių ar tam tikrų vėžio rūšių, tokių kaip daugybinė mieloma, kaulų čiulpų vėžio potipis.

Nugaros skausmo diagnostika

Norint suprasti, ką daryti su stipriu nugaros skausmu, visų pirma, pageidautina nustatyti jo priežastį. Tiksli diagnozė yra raktas į gerai parengtą gydymo planą.

Išsamiai ištyręs paciento nusiskundimus, istoriją ir simptomų pobūdį, diagnozei patvirtinti gydytojas gali paskirti vaizdinius ir funkcinius tyrimus.

• Stuburo rentgenogramanaudojami degeneracinėms ligoms ir lūžiams nustatyti.
• KT skenavimaspateikiami detalūs stuburo skerspjūvio vaizdai, kuriuose matomi net nedideli kaulų pakitimai.
• Magnetinio rezonanso tomografijaRodo tiek audinių, tiek kaulų struktūras ir yra naudojamas aptikti paslydusius ar išvaržytus diskus, suspaustus nervus ar nugaros smegenis.
• Kai diriguojamielogramosnaudojamas specialus biologinis preparatas – dažiklis, kuris suleidžiamas į sritį aplink stuburą, kad būtų geriau matomas stuburo kanalas ir tarpslanksteliniai diskai bei nervinių skaidulų būklė stuburo viduje ir aplink jį.
• Elektrodiagnostinis bandymasleidžia įvertinti viršutinių ir apatinių galūnių nervų elektrinį aktyvumą.
• Pozitronų emisijos kaulų skenavimasatskleidžia visų pirma kaulų onkopatologiją.
• Nurodyta densitometrija – kaulų tankio nustatymassergant ligomis ir sąlygomis, dėl kurių sumažėja kaulų mineralinis tankis.

Nugaros skausmo gydymo būdai

Sudėtinga skausmo sindromo struktūra įvairių nugaros dalių srityje ir patologinių pokyčių stadijos lemia poreikį derinti medikamentinį ir nemedikamentinį gydymą.

Lėtinio nugaros skausmo paciento gydymo principai, pagrįsti įrodymais pagrįsta medicina, reiškia:

1. paaiškinti pacientui skausmo priežastis ir, kaip taisyklė, gerybinę jo kilmę;
2. Užtikrinti pakankamą kasdienio fizinio aktyvumo lygį;
3. veiksmingo ir saugaus gydymo, visų pirma skausmui malšinti, paskyrimas;
4. gydymo korekcija, jei ji neveiksminga po 1-3 mėnesių.

Tarptautinėse klinikinėse gydytojų rekomendacijose pateikiamas bendras algoritmas, kaip išgydyti lėtinį nugaros skausmą. Veiksmingiausiais ilgalaikio skausmo gydymo metodais laikomi nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), nechirurginis gydymas, kineziterapija, manualinė terapija, taip pat antidepresantai ir psichoterapija.

Nemedikamentinis nugaros skausmo gydymas

Daugeliu atvejų nugaros skausmai palengvėja per 2–6 savaites. Pagrindinis nespecifinio gydymo tikslas – sumažinti judėjimo apribojimus, iki minimumo sumažinti atkryčius ir nors gera fizinė būklė negali išvengti visų skausmingų epizodų, palengvina šių epizodų išsprendimą.

Tinkamo motorinio stereotipo kūrimas ir mankštos terapija yra svarbios nemedikamentinės skausmo sindromo korekcijos sritys.

Pagal trukmę nemedikamentinį nugaros skausmo gydymą galima suskirstyti į tris fazes.

Aš scenoje- pasyvi fizioterapija ūminiu laikotarpiu (6 savaites).

II etapas- aktyvi mankšta poūmiu periodu (6-12 sav. ).

III etapas- reabilitacinis fizioterapinis poveikis.

Lovos režimas esant ūminiam nugaros skausmui skiriamas tik ribotą laiką.

Įvairios fizinės veiklos ir papildomos bei alternatyvios medicinos formos gali padėti valdyti skausmą, pavyzdžiui:

1. nespecifiniai fiziniai pratimai, tokie kaip kasdienis ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas. Esant nekomplikuotiems nugaros skausmams, siekiant pagerinti ilgalaikius rezultatus, rekomenduojama reguliari fizinė veikla ir lengvi tempimo pratimai. Pilvo ir stuburo raumenims stiprinti taip pat gali būti rekomenduojama fizioterapija;
2. gydomasis masažas naudojamas trumpalaikiam skausmui malšinti, tačiau nesukelia ilgalaikio funkcinio pagerėjimo;
3. akupunktūros, manualinės terapijos ir stuburo traukos metodų naudojimas.

Nepriklausomai nuo to, koks konservatyvaus gydymo metodas taikomas, svarbu atsiminti, kad pacientas gali nepajusti iš karto palengvėjimo, o pagerėjimas pasireikš po kelių savaičių ar mėnesių.

Medicininis skausmo gydymas

Dažniausi medicininiai nugaros skausmo gydymo būdai yra:

1. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir raumenų relaksantai.
2. Steroidinių hormonų injekcijos į stuburo sąnario ertmę arba epidurinę erdvę, mažinančios uždegimą ir nugaros skausmą. Tačiau šis gydymo būdas nėra skirtas ilgalaikiam naudojimui dėl šalutinio vaistų poveikio.

Kada naudojama chirurgija?

Nors didžioji dauguma žmonių, kenčiančių nuo nugaros ar kaklo skausmų, laikui bėgant pasveiksta be vaistų ar nechirurginio gydymo, kai kuriems pacientams gali prireikti chirurginės stuburo ligų korekcijos. Paprastai pacientas, kenčiantis nuo stuburo skausmo, gali būti operuojamas, jei tenkinami šie kriterijai:

• struktūrinė problema buvo diagnozuota ir patvirtinta vaizdiniais (pvz. , rentgeno ar MRT);
• konservatyvus gydymas, pvz. , fizioterapija ar vaistai, nepadėjo tinkamai numalšinti skausmo;
• nugaros skausmas vargina – trukdo dalyvauti kasdienėje veikloje ar fizinėje veikloje;
• simptomai neigiamai veikia fizinę ar emocinę sveikatą;
• yra objektyvių, diagnostiniais metodais patvirtintų priežasčių manyti, kad stuburo operacija bus naudinga;
• yra neurologinis pažeidimas.

Nugaros skausmo prevencija

Sveiko gyvenimo būdo palaikymas yra raktas į nugaros skausmo prevenciją. Antsvoris apkrauna nugarą, todėl svarbu išlaikyti sveiką svorį. Reguliarus pratimas stiprina pilvo ir nugaros raumenis. Rūkymas pagreitina kraujagyslių ir daugelio organizmo audinių senėjimą, taip pat prisideda prie stuburo senėjimo, todėl atsisakymas vartoti tabako turinčius gaminius yra dar vienas žingsnis sveikos nugaros link. Taisyklinga laikysena, ergonomika darbo vietoje ir sėslaus gyvenimo būdo vengimas yra veiksmingi nugaros skausmo prevencijos būdai.